Galbūt jums dar nei karto nėra tekę sudaryti paskolos sutarties su greitųjų kreditų bendrove, tačiau apie šios paskolos egzistavimą ir gana lengvą prienamumą, neabejoju, esate girdėję. Tuo pasirūpina žiniasklaidos priemonės – radijas, televizija, internetas, spauda. Pastarasios, tenkindamos užsakovų pageidavimus, pabrėžia tik teigiamą paslaugos pusę, o informacija, galinti būsimą klientą priversti rimčiau susimąstyti, pateikiama vos įžiūrimu šriftu ar išdėstoma sunkiai suprantama greitakalbe. Šiame straipsnyje greitieji kreditai bus pristatomi be jokių simpatijų ar antipatijų.
Tie, kuriems niekada nėra tekę susidurti su finansiniais sunkumais, negali įsivaizduoti, kokioje beviltiškoje situacijoje žmogus gali atsidurti. Štai pavyzdys. Žmogus atsigula į ligoninę. Iš jos išėjus paaiškėja, kada pastarąjam skirtos piniginės išmokos mokėjimo terminas jau pasibaigęs ir teks laukti sekančio mėnesio. Kaip iki to pragyventi? Deja, ir pažįstamų rate nevisada atsiranda galinčių ar norinčių materialiai padėti. Arba tiesiog nedrįstama paprašyti. Tokiais atvejais žmogaus sprendimas kreiptis finansinės pagalbos į greitųjų kreditų bendrovę visiškai pateisinamas. Juk ne apie naujo telefono ar nagų priauginimo būtinybę „kalbama”.
Logiška, jog pasiimtą paskolą reikės grąžinti su tam tikro dydžio palūkanomis – kuo grąžinimo termimas ilgesnis, tuo žmogus daugiau permokės paskolos teikėjui. Tačiau jei asmens mėnesinės pajamos nėra itin didelės, jam geriau būtų vadovautis principu „dažniau po mažiau”. Kitu atveju, atėjus įmokos dienai, gali paaiškėti, jog nėra pakankamai pinigų. Šioje vietoje žmonės dažnai paslysta:
- palieka mokėjimą kitam mėnesiui – neva iš kažkur stebuklingai atsiras papildomų pajamų. Nereikia tikėtis, jog kredito bendrovė nepastebės jūsų gudrybės – pradės ‘kapsėti” delspinigiai už vėluojamas dienas. Tokiu atveju geriausias sprendimas būtų kreiptis į bendrovę, pranešti apie iškilusią laikiną nemokumo problemą. Klientui dažniausiai siūlomą sumokėti tam tikrą fiksuotą sumą už galimybę įmoką atidėti. Vėlgi – permokate, tačiau išvengiate rimtesnių teisinių nemalonumų.
- nusprendžia, jog vieną neapmokėtą kreditą gali padengti kiti greitieji kreditai. Ne, ne ir dar kartą ne. Tai pats blogiausias sprendimas, klampinantis į nesibaigiantį skolos liūną.
Stebint minėtas reklamas, į akis aivaizdžiai krenta dar vienas neigiamas dalykas – greitųjų kreditų bendrovių siūlomos akcijos. Susidaro įspūdis, jog žmogus raginamas skolintis tik dėl to, jog kažkas būtent dabar siūlo palankesnes sąlygas. Viskas turi vykti priešinga tvarka. Pirmiausia – reali būtinybė gauti pinigų, o tik paskui ieškojimas, kurie greitieji kreditai šiuo atveju finansiškai labiau apsimokėtų.
Eilinį kartą agituoju neužmiršti skolintis atsakingai. Pagrindiniai principai – skolinimasis tik esant būtinybei bei atsakingas požiūris į grąžinimo sąlygas. Finansinė sritis – ne vaikų žaidimų aikštelė, kur nuskriaustas vaikas greitai pamiršta nuoskaudą. Paskolų bendrovių „kerštas” atneša rimtus ilgalaikius nemalonumus.
As neekonomistas, bet man eaneeltmri logika sako, kad jei Lietuvos valstybeje pastovus biudzeto deficitas, o valstybe skolinas is banku ( niekad negirdejau kad skolintusi is Vokietijos ar Prancuzijos tarkim) tai netikiu kad valstybe gali kontroliuoti bankus, kaip as negaliu kntroliuoti zmogaus is kurio skolinuos pinigus.