Lietuvos nekilnojamojo turto žemėlapis nuo 2026-ųjų sausio 1 dienos įgauna naujas spalvas. Kas penkerius metus atliekamas masinis žemės vertinimas šįkart atnešė pokyčių, kurių mastas nustebino net patyrusius rinkos analitikus. Registrų centro duomenimis, naujosios vidutinės rinkos vertės, nuo kurių tiesiogiai priklauso žemės mokestis, daugelyje savivaldybių šoktelėjo į viršų. Šios regiono naujienos tapo pagrindine tema ne tik ūkininkų susirinkimuose, bet ir investuotojų bei privačių sklypų savininkų diskusijose.
Kodėl vertės perskaičiuotos būtent dabar?
Pagal galiojančius teisės aktus, masinis žemės vertinimas visoje šalies teritorijoje atliekamas periodiškai, siekiant nustatyti aktualias vidutines rinkos vertes. Jos naudojamos ne tik mokesčiams apskaičiuoti, bet ir valstybės valdomai žemei nuomoti ar parduoti. Paskutinis toks vertinimas vyko prieš penkerius metus, tad 2026-ųjų pradžia tapo atspirties tašku, fiksuojančiu per šį laikotarpį įvykusius ekonominius lūžius, infliaciją ir infrastruktūros plėtrą.
Ekspertai pastebi, kad pastarieji keleri metai pasižymėjo itin aktyvia vidaus migracija ir verslo decentralizacija, kas tiesiogiai atsispindi naujuose Registrų centro skaičiuose.
Statistika: kur žemė tapo „auksinė“?
Analizuojant naujai patvirtintus masinio vertinimo duomenis, išryškėja kelios esminės tendencijos. Nors didieji miestai išlaiko aukščiausias nominalias kainas, didžiausias procentinis augimas fiksuojamas specifiniuose regionuose:
- Pietų Lietuva (Varėnos ir Lazdijų rajonai): čia žemės vidutinė rinkos vertė vidutiniškai padidėjo 21 %. Tai siejama su augančiu susidomėjimu rekreaciniais sklypais bei kaimo turizmo plėtra, kurią paskatino pagerėjusi susisiekimo infrastruktūra.
- Anykščių rajonas: dėl aktyvių investicijų į turizmo magnetus ir kurortinės teritorijos statuso stiprinimo, žemės vertė čia paaugo 18 %.
- Vakarų Lietuva (Klaipėdos ir Kretingos rajonai): Šiose teritorijose augimas siekia apie 15 %, o pagrindinis variklis – gyvenamosios paskirties sklypų paklausa priemiesčiuose.
- Žemės ūkio paskirties žemė: vidurio Lietuvoje (Kėdainių, Panevėžio, Pasvalio rajonuose) derlingos žemės vertė kilo nuosaikiau – vidutiniškai 10–12 %, tačiau nominaliai tai vis tiek sudaro dideles sumas dėl aukštos bazinės kainos.
Iš viso per pastaruosius penkerius metus bendra visos Lietuvos žemės sklypų vidutinė rinkos vertė padidėjo maždaug 14 %, pasiekdama naujas istorines aukštumas.
Eksperto įžvalga – mokesčių našta ar turto vertės augimas?
Nors nekilnojamojo turto savininkams turto vertės augimas dažniausiai yra gera žinia, ji turi ir kitą pusę – didėjantį žemės mokestį. Savivaldybės turi teisę nustatyti mokesčio tarifus (nuo 0,01 % iki 4 % vertės), todėl galutinė sąskaita savininkams priklausys nuo vietos politikų sprendimų.
Registrų centro Turto vertinimo valstybės reikmėms skyriaus specialistai pabrėžia, kad masinis vertinimas nėra individualus – jis atspindi bendras rinkos tendencijas, o ne konkretaus sklypo ypatybes.
„Svarbu suprasti, kad naujosios vertės tiesiog objektyviai fiksuoja tai, kas rinkoje vyko pastaruosius kelerius metus. Žemė Lietuvoje išlieka ribotas ir paklausus resursas, o regioninis augimas rodo, kad investuotojai pradėjo vertinti ne tik Vilniaus ar Kauno betoną, bet ir natūralią gamtą bei galimybę kurti verslą toliau nuo sostinės kamščių,“ – teigia nekilnojamojo turto rinkos analitikas Marius Kundrotas.
Regionų transformacija – nuo žemdirbystės prie rekreacijos
Analizuojant, kodėl būtent Varėnos ar Lazdijų rajonai demonstruoja tokį didelį šuolį, ryškėja pasikeitęs pirkėjo profilis. Po pandemijos išaugęs poreikis turėti „antruosius namus“ ar nuotolinio darbo vietą gamtoje, išpūtė apleistų sodybų ir miško paskirties žemės kainas.
Anykščių fenomenas taip pat vertas dėmesio. Miestas, kryptingai investavęs į kultūrinį turizmą ir pramogas, tapo patrauklus smulkiajam verslui. Čia perkami sklypai nebe tik poilsiui, bet ir viešbučių, restoranų ar amatų centrų statybai. Tai tiesioginis pavyzdys, kaip savivaldybės įvaizdis ir strateginės investicijos tiesiogiai kelia gyventojų turimo turto vertę.
Ką daryti savininkams?
Nuo sausio 1 d. įsigaliojusios vertės bus taikomos 2026 metų žemės mokesčiui, kurį reikės sumokėti iki tų pačių metų lapkričio vidurio. Specialistai pataria savininkams atlikti kelis namų darbus:
- Pasitikrinti vertes: registrų centro savitarnos sistemoje įvesti savo sklypo unikalų numerį ir sužinoti naująją vidutinę rinkos vertę.
- Sekti savivaldybės sprendimus: pasidomėti, kokį žemės mokesčio tarifą 2026-iesiems metams nustatė jūsų rajono taryba. Kai kurios savivaldybės, matydamos didelį vertės kilimą, taiko lengvatas arba mažina tarifus, kad mokesčių našta gyventojams nepadidėtų drastiškai.
- Teisė skųsti: jei savininkas mano, kad nustatyta masinio vertinimo vertė daugiau nei 20 % skiriasi nuo realios rinkos vertės, jis per tam tikrą laiką gali pateikti prašymą tikslinti vertę pagal individualų vertinimą.
2026-ųjų žemės verčių perskaičiavimas dar kartą patvirtino, kad Lietuva nustoja būti vieno ar dviejų miestų šalimi. Strateginis regionų vystymas, gamtiniai resursai ir gerėjantis susisiekimas pavertė provinciją pilnaverte investicijų erdve. Nors didėjančios vertės gali šiek tiek paploninti pinigines mokant mokesčius, ilgalaikėje perspektyvoje tai reiškia turtėjantį regionų gyventoją ir stiprėjančias vietos bendruomenes.
Žemė išlieka viena saugiausių investicijų rūšių, o naujausia statistika rodo, kad tie, kurie prieš penkerius metus investavo į Dzūkijos miškus ar Anykščių kalvas, šiandien gali džiaugtis dviženkliu pelningumu.