Kalbėdami apie pigių skrydžių rinką beveik visada kalbame apie nutrūktgalvius turistus, kurie susimeta viską į kuprinę ir keliauja po Europą, lanko viską nemokamai iš eilės, stengiasi nakvoti keliautojų klubų narių namuose ir visai kaip taupyti pinigus maistui ir suvenyrams. Deja, pigių skrydžių bendrovių paslaugomis turistai naudojasi bene mažiausiai. Lietuvoje vis dar gaji tradicija vasarą važiuoti į Palangą automobiliu, o taip pat būtinai nukeliauti į Turkiją ar Egiptą užsakomuoju reisu. Kas yra tie kiti žmonės, kurie naudojasi pigių skrydžių bendrovių paslaugomis?
Tam tikrais maršrutais neabejotinai pirmauja mūsų emigrantai. Kalba eina apie Londoną, Oslą, Barseloną,Dubliną, Korką, Lydsą, Liverpulį, Birmingemą, Bristolį, Edinburgą. Tai darbininkų, grįžtančių į tėvynę, ar vykstančių pirmą kartą uždarbiauti maršrutai.
Kas skraido kitais maršrutais? Verslininkai, mokslininkai, politikai. Pigus skrydziai verslui naudingi be galo. Pasižiūrėkime. Vykstant į verslo susitikimą daug rūbų nereikia, nes verslo kelionė trunka vos kelias dienas. Reiškia iki 10 kg sveriantis rankinis bagažas yra natūralu. Į keliones už Atlanto geriausiai yra skristi iš pagrindinių Europos sostinių, iš kurių yra tiesioginiai skrydžiai į JAV, Afriką ir Aziją, o kartais net ir Pietų Ameriką (Australijos be persėdimo pasiekti nepavyks – tokiais atstumais dar lėktuvai reguliariai neskraido). Pavyzdžiui Diuseldorfo Weeze oro uostas transatlantinių skrydžių nevykdo, tačiau Diuseldorfo Tarptautinis oro uostas gali padėti nuskristi į Abu Dabį, Dubajų, Los Anželą, Majamš, Niujorką, Čikagą, Atlantą, Monrealį, Torontą, Pekiną, net į Grenlandiją yra skrydis. Kodėl pasirinkome Diuseldorfą, kaip pavyzdį? Todėl, kad tai naujas maršrutas ir kaina jo nedidelė. 30 eurų už bilietą į vieną pusę yra labai nedidelė kaina, o jei pagavus akciją, tai galima nuskristi ten ir už 20. Tiek pat greičiausiai kainuos nuvažiavimas iš vieno oro uosto į kitą, tad verslo kelionei tokia kaina yra labai normali.
Pigūs skrydžiai verslui yra naudingi tik tuo atveju, jei nėra vaikomasi komforto. 2-3 valandas trunkantis skrydis paprastai labai neišvargina. Net nešiojamo kompiuterio baterija per tiek laiko nespėja išsikrauti, tad galima pakentėti ankštas kėdes, treninguotus pusgirčius kaimynus gretimose sėdynėse ir minimalius patogumus. Jei skrydžiai lėktuvu yra savotiškas statuso demonstravimas, tada geriau užmiršti apie visus Ryanair ir Wizzair ir skraidyti tik Lufthansa, Finnair KLM, British Airways ir t.t. Šis faktas yra aktualus smulkiems ir vidutiniams verslininkams, kurie dar turi noro taupyti savo įmonės lėšas. Stambūs pramonininkai ir bankininkai paprastai to nedaro ne dėl to, kad labai rūpi taupymas, bet ir dėl galimų susitikimų oro uostų verslo klubuose, kur visada galima pamatyti pažįstamų iš kitų šalių, ar užmegzti naujų pažinčių, kurios baigsis milijoninėmis investicijomis ir sandoriais. Bėda ta, kad pigių skrydžių bendrovės skraidina į mažus oro uostus, kuriuose dažniausiai tokių verslo klubų nėra, arba jie tokie nedideli ir nepopuliarūs, kad juose retai kas lankosi.
Bet kuriuo atveju pigūs skrydžiai yra puikus būdas keliauti tiek braškių rinkti važiuojančiam studentui, tiek kelių įmonių valdybos nariui ir direktoriui.
Dar studentai naudojasi pigiais skrydžiais. 😀 Turint ribotą biudžetą, tai pigūs skrydžiai yra tikrai puikus būdas keliauti! Toks jausmas, kad nuskristi į kitą šalį pigiau, nei nuvažiuoti į kitą miestą 😀