Kai statybų įmonės planuoja projektus istoriškai turtingose vietovėse, galimybė aptikti archeologinius radinius yra laba didelė, ypač jei toje vietoje ar gretimose vietose jau yra aptikta archeologinių vertybių. Archeologiniai tyrimai prieš pradedant statybas suteikia galimybę iš anksto aptikti ir išsaugoti kultūros paveldą. Atlikdamos tokius tyrimus, įmonės gali geriau įvertinti statybų biudžetą, planuoti laiką, ar net teikti paraišką dėl archeologinių tyrimo finansavimo.
Kas yra archeologinis tyrimas?
Archeologinis tyrimas – tai sistemingas teritorijos apžiūrėjimas siekiant nustatyti galimus radinius, struktūras ar kitus kultūriškai svarbius objektus. Šie tyrimai paprastai atliekami prieš pradedant statybų darbus, ypač vietovėse, kurios laikomos istoriškai ar archeologiškai svarbiomis. Pagrindinis tikslas yra aptikti saugotinas liekanas ir taip sumažinti galimus darbų sustabdymus statybų metu.
Lietuvoje archeologinių tyrimų reikalingumą numato Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas ir archeologinio paveldo tvarkybos reglamentas. Jei statybos projektas bus vystomas Kultūros vertybių registre užregistruotose vietovėse, greičiausiai bus reikalingas archeologinių tyrimų projektas.
Kai mokslinė archeologų komisija patvirtina archeologinių tyrimų projektą ir Kultūros paveldo departamentas išduoda leidimą archeoliginiams tyrimams, šiuos tyrimus vykdo profesionalūs archeologai, pasitelkdami įvairias technikas, leidžiančias įvertinti teritoriją, nesukeliant fizinės žalos žemei ar esamiems objektams.
Archeologinių tyrimų etapai
Archeologinio tyrimo procesas gali būti įvairaus masto, priklausomai nuo projekto dydžio ir vietovės jautrumo. Tačiau tam tikri pagrindiniai žingsniai taikomi beveik visais atvejais Lietuvoje:
- Istorinių duomenų tyrimas. Prieš pradedant fizinius tyrimus, archeologai atlieka išsamų vietovės istorinių šaltinių tyrimą. Tai apima žemėlapių, ankstesnių tyrimų ir istorinių šaltinių analizę, siekiant nustatyti galimą teritorijos kultūrinę vertę. Tiesa šis žingsnis atliekamas rengiant archeologinių tyrimų projektą, kurias teikiamas archeologų mokslinei komisijai, siekiant gauti leidžimą archeologinių tyrimų atlikimui.
- Paviršiaus apžiūra. Tai pačių archeologinių tyrimų pradinis žingsnis. Šis apžiūros etapas dažniausiai atliekamas apžiūrint vietovės paviršių. Archeologai ieško matomų radinių, tokių kaip keramikos šukės, kaulai ar netipinės žemės struktūros. Šiame etape aptikus požymių, kad po žeme gali būti daugiau vertybių, atliekami tolimesni tyrimai.
- Geofizinės technologijos. Pažangios technologijos, tokios kaip specialūs radaras ir kiti įrankiai, padeda archeologams apžiūrėti po paviršiumi esančius objektus nesukeliant žalos.
- Žvalgomieji archeologiniai tyrimai. Jei paviršiaus tyrimas ar geofizinės technologijos aptinka potencialius radinius, archeologai kasa šurfus, nedidelius kvadrato ar stačiakampio formos žemės kasinius, kad patvirtintų aptiktus objektus. Tokie šurfai padeda nustatyti radinių tipą ir kiekį, leidžiant statybų įmonėms pasirengti tolimesniam darbui.
- Detalieji archeologiniai tyrimai. Detalieji archeologiniai tyrimai atliekami, kai žvalgomųjų tyrimų metu buvo aptiktas kultūrinis sluosknis ar kitos vertingos savybės. Tuomet kasamos perkasos – archeologinių tyrimų plotas, didesnis už šurfą.
Pasiruošimas galimiems atradimams archeologinių tyrimų metu
Nors archeologiniai tyrimai leidžia iš anksto numatyti radinius, netikėtumai vis tiek gali pasitaikyti. Statybų įmonės gali imtis konkrečių priemonių, kad sumažintų galimų atradimų poveikį statybų biudžetui ir darbų eigai:
- Numatyti tokiems atvejams skirtą biudžetą. Projektams, vykdomiems kultūriškai svarbiose vietovėse, tikimybė susidurti su radiniais yra didelė. Numatytas atsargos biudžetas tokiems atvejams gali padėti sumažinti finansinę įtampą, jei darbai bus užlaikyti dėl paveldo saugojimo poreikių.
- Archeologų konsultacijos statybų projektavimo etape. Įtraukus archeologus į projektą ankstyvoje planavimo stadijoje galima išvengti nemalonių netikėtumų. Tokios konsultacijos leidžia įmonėms geriau suprasti teritorijos istoriją ir priimti sprendimus, kurie gali padėti išvengti kultūriškai jautrių vietovių. Arba kuo geriau pasiruošti vystomam projektui numatant galimas rizikas.
- Radinio aptikimo procedūrų įvedimas. Lietuvoje įstatymai reikalauja, kad statybų komandos nedelsiant sustabdytų darbus ir apie radinius praneštų iš karto atsakingoms institucijoms. Įmonėse įdiegus aiškius veiksmų planus, kaip elgtis susidūrus su radiniais, įskaitant darbo sustabdymą ir vietos apsaugą, procesas vyksta sklandžiau.
- Darbuotojų švietimas. Darbuotojų supažindinimas su kultūros paveldu bei jo svarba prisideda prie pagarbos istorijai formavimo ir sąmoningumo didinimo dėl kultūros vertybių išsaugojimo. Kai darbuotojai supranta radinių vertę, jie yra labiau linkę laikytis taisyklių ir prisidėti prie sklandaus projekto vykdymo. Taip pat sumažėja rizika pažeisti įstatymų numatytas būtinąsias sąlygas.
Archeologinių tyrimų ir atradimų įtaka statybų eigai gali būti numatoma iš anskto
Įtraukti archeologinius tyrimus į statybų planavimo procesą yra išmintingas sprendimas įmonėms, ypač veikiančioms kultūrinio paveldo teritorijose. Šie tyrimai ne tik užtikrina teisės aktų laikymąsi, bet ir padeda efektyviau valdyti projektus. Pasiruošdamos galimiems atradimams, planuodamos biudžetus ir turėdamos aiškius planus kaip elgtis su radiniais, statybų įmonės gali profesionaliai įveikti iššūkius ir prisidėti prie Lietuvos kultūros paveldo išsaugojimo.