Greitieji kreditai – naujausia priklausomybė

Tikriausiai sutiksite, kad priklausomybių visuomenėje turime pakankamai daug. Vieni priklausomi nuo alkoholio ar tabako, kiti nuo sekso, saldumynų, treti jau priklausomi nuo telefonų, kompiuterinių žaidimų, socialinių puslapių internete.  Priklausomybė – tai rimta liga. Ji atsiranda, nes mes galvojame, kad ji suteikia mums laimės, priprantame ir nebegalime be jos gyventi. Tačiau su laiku išaiškėja, kad šie gaunami malonumai atneša daugiau rūpesčių nei džiaugsmo. Ekonominio nuosmukio metu į priklausomybių sąrašą greit gali būti įrašyti ir greitieji kreditai. Per kelis mėnesius jų Lietuvoje atsirado daugiau nei dešimt.

Greitųjų kreditų įmonių sėkmę lemia tai, kad jie teikia mažas paskolas trumpam laikui. Atrodo, nuo mažų sumų neužpuls didelės skolos. Norint pasiskolinti, net nereikia važiuoti tvarkyti dokumentų –  tai galite padaryti tiesiog telefonu. Tokios galimybės vilioja kiekvieną greitus pinigus mėgstantį žmogų. Tyrimai rodo, kad žmonės vis labiau delsia atiduoti pasiskolintus pinigus, tačiau norinčiųjų skolintis skaičius vis didėja. Aišku, kad žmonių, ieškančių greitų paskolų, nemažėja.  Tokiems klientams priklauso ne tik vidutines pajamas gaunantys gyventojai, kurie gyvena „nuo algos iki algos“, bet ir pasiturintys žmonės ar verslininkai. Panašu, kad greitieji kreditai tampa savaime suprantama daugelio gyventojų kasdienybės dalimi. Lengvas prieinamumas ir didelė reklama skatina susimąstyti, dėl tokio išsigelbėjimo ir tuos, kurie dar nebandė.

Greitieji kreditai ir toliau populiarėja, o kartu didėja ir skolos. Žiniasklaidą pasiekia vis naujos istorijos, kaip žmonės nukenčia nuo vartojimo kreditų. Vieni apgauti sukčių, kiti, pamiršę mažas sumas, per kelis mėnesius tampa skolingi nuo 200 Lt iki 2000 Lt ir daugiau. Dalis žmonių puola į neviltį, o tuo tarpu kita – ieško, iš kur daugiau galima būtų pasiskolinti.  Nuolatinis gyvenimas „į skolą“ dažnai tampa įpročiu nedideles pajamas gaunantiems žmonėms. Tampa sunku nesiskolinti, nes pinigų trūksta kiekvieną mėnesį. Vieną kartą lengvai gavus pinigų, norisi to dažniau ir daugiau. Galima save guosti mintimis, jog atiduosiu po pirmos antros ar trečios algos, tačiau reikia pažvelgti į realybę. Vartojimo kreditas neturėtų siekti visų mėnesinių gyventojo pajamų. Tokiais klientais džiaugiasi ir greitųjų kreditų bendrovės, nes tai nuolatiniai klientai.

Negalėjimas atsispirti greitiems pinigams tampa dar viena priklausomybe ir atneša labai rimtų ir realių problemų. Lietuvoje jau galima „užsikoduoti“ nuo greitųjų kreditų. Tai jau padarė daugiau nei tūkstantis gyventojų. Tereikia parašyti prašymą kaip kazino. Tai pirmas žingsnis. Bet skolos niekur nedingsta. Atsiradus galimybei parašyti prašymą dėl paskolos nesuteikimo, tenka pripažinti, kad žmonės jau nesugeba valdytis. Kreditavimo bendrovės trina rankas ir skaičiuoja pelną. Kaip ir visų kitų priklausomybių, taip ir greitų paskolų atnešama laimė – tik iliuzija. Galiausiai susikaupia didelės sumos, kurias ankščiau ar vėliau teks grąžinti.

Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacija (LSVKA) teigia, kad jų negąsdina pagerėjusi ekonomikos padėtis, nes visada bus žmonių, kuriems reikės greitos nedidelės paskolos.  Tuo tarpu bendrovės, teikiančios greituosius kreditus, skirsto savo klientus į tuos, kurie atiduoda pasiskolintus pinigus laiku, tuos, kurie delsia grąžinti paskolą ir tuos, kurie nebeturi valios. Dar lieka jau nedidelė Lietuvos dalis, kuri vengia greitųjų kreditų. Kuriai iš šių grupių priklausote Jūs?