Bendrojo vidaus produkto (BVP) ir investicinės rinkos analizė

bendrasis vidaus produktasPirmiausia reikia pabrėžti, kad finansų sektorius yra priklausomas nuo šalies makroekonominės situacijos (daugiau BVP pokyčio rodiklio). Vystantis šalies ūkiui finansų sektorius vystosi dar sparčiau, tuo tarpu šalies ūkiui silpnėjant finansų sektorius gali patirti skaudžiausių padarinių, kurie atsiliepia ir visiem kitiem sektoriams. Dėl šios priežasties finansų sektoriaus vystymas ir stiprinimas yra vienas svarbiausių šalies elementų. Pastaruoju metu finansų sektoriaus stiprėjimui sąlygos buvo itin palankios.

Stebint BVP (bendrasis vidaus produktas) augimo tempus ketvirčiais, galime pastebėti, jog augimas nebuvo visiškai nuoseklus, tačiau tai galima pateisinti sparčia plėtra – greitai besivystantis ūkis pasižymi didesniais svyravimais, be to nedidelė ekonomika visuomet turi didesne priklausomybę nuo atskirų veiksnių. Nepaisant to, jog jau senai prognozuojamas Lietuvos ekonomikos augimo lėtėjimas, kol kas šių tendencijų įžvelgti negalime – nors trečiąjį ketvirtį augimas atrodo sulėtėjęs, tačiau jisai siekė 6,4 proc. Kol kas daugelis prognozuodami tolesnį šalies ūkio augimą išlieka konservatyvūs, bet tikėtina, jog pagrindiniai veiksniai skatinę šalies ūkį vystytis tai darys ir toliau, o vidutinis realusis BVP (bendrasis vidaus produktas) augimas turėtų laikytis apie 2 proc. Toks augimas, pamažu lėtėdamas, gali laikytis dar ilgai, kol darbo užmokestis šalyje prisivys ES vidurkį ir investicijos šalyje sulėtės – aukštesnis darbo užmokestis skatins didinti darbo efektyvumą investicijomis, tad bus pasiektas aukštas darbo našumas. Kita vertus, lėtėjimas gali ir nusikelti dar vėlesniems laikams, ką parodo Airijos pavyzdys – efektyvi mokesčių bazė, teisinga socialinė politika leido ekonomikos augimui taip įsibėgėti, jog ši šalis pagal BVP vienam gyventojui ženkliai pralenkė didžiąsias  Europos senbuves. Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims dar sunku lygiuotis su Airija, tačiau vykstantys procesai yra pozityvūs ir optimistiškai nuteikiantys. Geros šalies bendrojo vidaus produkto perspektyvos itin svarbu finansiniam sektoriui, kurio galimybės vystytis yra didesnės nei bendro šalies ūkio.

Norint suvokti šalies ūkio raidą bei rizikas, svarbu atkreipti dėmesį ir į infliaciją. Žiūrint į grafiką galima pastebėti, jog pastaruoju metu infliacija pamažu, bet stabiliai didėja. Artimiausiu metu tikėtini didesni infliacijos šuoliai dėl pinigų už prarastus indėlius grąžinimo. Su infliacija kovoti gan sunku, mat susiejus valiutą su euru, bazinės palūkanos tapo priklausomos nuo ECB (Europos Centrinio Banko) ir Europos ekonomikos. Jei galima skolintis pigiau nei infliacija, tai reiškia, kad besiskolinantiems gaunama akivaizdi nauda. Iš dalies tai gerai tuo, jog skatina itin spartų šalies vystymąsi, tačiau iš kitos pusės gresia ekonomikos perkaitimu. Kol kas šalyje padėtis kontroliuojama ir ganėtinai stabili, tačiau šios grėsmės ignoruoti nereikėtų.

Siekiant labiau išryškinti investicinės bankininkystės aplinką, ypatingas dėmesys turėtų būti skirtas namų ūkių vystymuisi. Čia didžiausią įtaką daro du rodikliai: darbo užmokesčio dydis ir nedarbo lygis.

Abu šie rodikliai išties palankūs. Tikėtina, jog nedarbo lygis ateityje dar palengva mažės, arba išliks panašiame lygyje, priklausomai nuo BVP (bendrojo vidaus produkto pokyčio). Taip pat tai priklausys nuo tokių faktorių kaip gyventojų migracija, investicijos į ūkį, šalies konkurencingumas.

Kadangi namų ūkio taupymas tiesiogiai priklausomas nuo uždirbamų pajamų, vis didesnė taupomų pajamų dalis turėtų būti investuojama, o investicijos turėtų augti geometrine progresija. Be sutaupytų lėšų tam daug įtakos turėtų ir auganti investavimo kultūra. Populiarėja investavimą skatinanti literatūra, sėkminga esamų investuotojų patirtis pritraukia naujus rinkos dalyvius, tačiau reikia paminėti, jog Lietuvoje investuojančiųjų skaičius kol kas dar nepaprastai žemas ir nė iš tolo nesiekia išsivysčiusių šalių lygio.  Kuo labiau šalis ir jos vertybinių popierių rinka labiau išsivysčiusi, tuo ši didesnę dalį tarp investuotojų sudaro šalies rezidentai, pavyzdžiui, Lietuvoj ir Lenkijoj, tarpi investuotojų į vertybinius popierius rezidentai sudaro apie 60 proc., tuo tarpu mažiau išsivysčiusiose Serbijoje bei Slovakijoje – apie 50 proc. Dar labiau išsivysčiusiose valstybėse (kur BVP žmogui daugiau nei 25 tūkst. Eurų) šis rodiklis siekia ir 70 proc., tačiau jis priklauso nuo daugelio veiksnių.

Visi šie faktoriai turėtų smarkiai didinti investicinės rinkos, kuri šalyje kol kas silpnai išvystyta, paklausą. Geriausias pozicijas šioje rinkoje turi išsikovoję didieji Lietuvos komerciniai bankai, turintys finansų maklerio skyrius, taip pat į investicinės bankininkystės rinką skverbiasi ir Estijos investiciniai bankai “LHV” ir  “Suprema securities”.

 

One thought on “Bendrojo vidaus produkto (BVP) ir investicinės rinkos analizė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *