Strateginis planavimas
Strateginis planavimas – tai efektyvus būdas sukurti verslo strategiją, atsižvelgiant į bendrus ilgalaikius įmonės tikslus. Strateginis valdymas yra priemonė įgyvendinti sukurtą strategiją, išsikeliant mažesnius – trumpalaikius tikslus, juos derinant su ilgalaikiais tikslais, koordinuojant įvairių įmonės padalinių veiklą, stebint rezultatus ir atliekant korekcinius veiksmus.
Strateginio planavimo procesas
Strateginio planavimo procesas – tai laiko ir dėmesio reikalaujantis procesas, į kurį įsitraukia aukščiausio lygio įmonės vadovai ir įmonės darbuotojai. Įmonės vadovai nubrėžia kryptį, kuria įmonės eis, iškelia ilgalaikius tikslus. Tuo tarpu įmonės komanda ir darbuotojai analizuoja ir sprendžia, kaip šiuos ilgalaikius tikslus įgyvendinti, išsikeldamos mažesnius trumpalaikius tikslus. Paprastai aktyvus planavimas vyksta strateginių sesijų metu. Visgi strateginio planavimo procesas yra kur kas platesnis, jis apima visus žingsnius nuo verslo strategijos sukūrimo iki jos įgyvendinimo.
Strateginio planavimo etapai
Strateginio planavimo etapai skirstomi į 3 etapus:
- Aukščiausio lygio planavimas (strateginis), kai formuojamas įmonės identitetas, apsirašoma vizija, misija ir vertybės, iškeliami ilgalaikiai įmonės tikslai, kuriamos naujos verslo strategijos.
- Žemesnio lygio strateginis planavimas (taktinis), kai įmonės komandos ir darbuotojai formuoja trumpalaikius tikslus, kurių įgyvendinimas padėtų siekti bendrų įmonės tikslų.
- Žemiausio lygio strateginis planavimas (operatyvinis), kai sudaromi konkretūs planai, sutariami veiksmai, paskirstomi atsakingi asmenys ir nustatomi terminai, stebimi rezultatai, daromi korekciniai veiksmai.
Strateginė sesija – strateginio planavimo proceso dalis
Strateginė sesija – tai aiškią dienotvarkę ir planą turintis renginys, kuriame susitinka įmonės vadovai ir įmonės darbuotojai, ir šio renginio metu kartu planuojama įmonės ateitis.
Strateginė sesija gali apimti visus 3 strateginio planavimo etapus, arba kiekvienam iš jų gali būti organizuojama atskira strateginė sesija, priklausomai nuo įmonės dydžio bei poreikių.
Pasiruošimas strateginei sesijai
Siekiant, kad sesijos metu vyktų konstruktyvus darbas ir būtų priimami konkretūs sprendimai, rekomenduojama pasiruošti strateginei sesijai:
- Įmonės vadovas turi pateikti aiškią savo poziciją ir matymą apie įmonės valdymą ir plėtrą. Jei įmonėje yra keli vadovai (savininkai), pirmiausia jie tarpusavyje turi suderinti savo pozicijas ir sesijos metu pateikti vieną ir aiškią poziciją apie įmonės veiklą ir tolimesnius planus.
- Surinkti atitinkami duomenys, atlikta analizė, kuri reikalinga sprendimams priimti – konkurentų analizė, naujų rinkų analizė, esamų klientų atsiliepimai ir pan.
Strateginės sesijos eiga
- Naujos strategijos formulavimas:
Prieš pradedant formuluoti naują strategiją, įmonė pirma turi nustatyti savo, kaip organizacijos stipriąsias ir silpnąsias puses, galimybes ir grėsmes (SWOT analizė). Ši analizė leidžia nuspręsti, į kuriuos planus ar rinkas verta sutelkti dėmesį arba jų atsisakyti, kaip geriausiai paskirstyti išteklius ir ar imti kitų veiksmų. Verslo strategija turi ilgalaikį poveikį įmonės sėkmei, todėl ir sprendimai turi būti paremti realiais duomenimis ir faktais.
- Rizikų vertinimas ir rizikų valdymas:
Šis žingsnis leidžia įvertinti, su kokiomis rizikomis įmonė gali susidurti, kokia tų rizikų tikimybė ir įtaka išsikeltų tikslų įgyvendinimui, ar rizika yra priimtina ir t.t. Toks vertinimas leidžia išvengti galimų laiko, finansinių, reputacijos nuostolių ateityje.
- Suformuotos strategijos įgyvendinimo planas:
Tai konkrečių tikslų, susijusių su nauja strategija, iškėlimas ir išteklių paskirstymas, atsakingų asmenų paskyrimas, terminų nustatymas, KPI rodiklių priskyrimas rezultatų stebėjimui.
Strateginės sesijos apibendrinimas – sprendimų priėmimas
Planavimas yra labai svarbi proceso dalis, visgi kad tai neliktų vien tik planais, reikia užtikrinti ir šių planų įgyvendinimą. Sesijos metu vyksta aktyvios diskusijos, aptariami įvairūs variantai, keliamos naujos idėjos, taigi po sesijos reikia dokumentuoti sutartus sprendimus ir priežastis, dėl kurių būtent tokie sprendimai buvo priimti. Šie sprendimai yra pakartotinai peržiūrimi įmonės vadovų (savininkų/ akcininkų), ar pastarieji suderinami su ilgalaikiais tikslais, ir atitinka įmonės vertybes. Po galutinio suderinimo bei patvirtinimo, priimti sprendimai pristatomi įmonės darbuotojams ir prasideda išsikeltų tikslų – naujos verslo strategijos įgyvendinimo etapas.
Verslo strategijos įgyvendinimas
Stipri verslo strategija – yra pirmas žingsnis sėkmingo verslo vystymo link. Antras žingsnis – šios strategijos pavertimas realybe.
Verslo strategijos įgyvendinimas gali apimti įvairius kitus procesus įmonėje, pavyzdžiui: veiklos procesų aprašymą ir procesų valdymą, naujų projektų diegimą, naujo produkto kūrimą ir pan. Kiekvienas iš šių procesų turi turėti savo įgyvendinimo planą. Visa tai turi būti integruota į bendrą įmonės veiklą ir koordinuotai dirbti visi skyriai.
Norint suprasti, kaip sekasi pasiekti išsikeltų tikslų, įvedami kasdieninės veiklos stebėjimo KPI rodikliai. Periodinis įvertinimas leidžia laiku sureaguoti į besikeičiančią situaciją ir įvesti koreguojančius veiksmus, jei jų reikia.
Strateginio planavimo įtaka ilgalaikei įmonės sėkmei
Verslo aplinkos nepastovumas verčia daugelį įmonių priimti reaktyvias strategijas, t.y. reaguoti į esamą situaciją ir ieškoti galimybių ar išeičių, o ne patiems kurti strategijas ir galimybes.
Reaktyvios strategijos paprastai yra perspektyvios trumpą laiką, net jei jas įgyvendinti prireikia daug išteklių ir laiko. Tuo tarpu strateginis planavimas padeda įmonėms aktyviai pasiruošti ir spręsti problemas, žiūrint į ilgalaikę perspektyvą. Tai leidžia įmonei daryti įtaką, o ne tik reaguoti į situacijas.