Kas yra koučingas? Paprasčiau tariant, koučingas yra procesas, kurio tikslas – pagerinti veiklos rezultatus ir dėmesys sutelkiamas į „čia ir dabar“, o ne į tolimą praeitį ar ateitį. Nors yra daug skirtingų koučingo modelių, mes laikome ne „treneriu ekspertu“, o treneriu kaip mokymosi pagalbininku. Yra didžiulis skirtumas tarp mokyti ką nors ir padėti jiems mokytis. Koučinge iš esmės koučeris padeda žmogui pagerinti savo veiklą: kitaip tariant, padeda mokytis. Geri treneriai tiki, kad asmuo visada turi atsakymą į savo problemas, tačiau supranta, kad jiems gali prireikti pagalbos ieškant atsakymo.
Jokia diskusija apie treniravimą nebūtų baigta nepaminėjus Timothy Gallwey ir jo įžvalgų apie „vidinį žaidimą“. Gallwey knyga „Vidinis teniso žaidimas“ pakeitė mąstymą apie trenerio darbą. Jis teigė, kad didžiausios kliūtys sėkmei ir potencialo pasiekimui yra vidinės, o ne išorinės. Jo įžvalga buvo ta, kad treneriai gali padėti žmonėms pagerinti savo žaidimą, atitraukdami juos nuo vidinio dialogo ir ypač kritiško balso, kuris sako: „Ne taip! Susikoncentruokite į rankas! Pasukite kitaip!” Išblaškęs tą vidinį balsą, kūnas galėtų perimti. Pasirodo, dažnai organizmas labai aiškiai įsivaizduoja, ką daryti, kai vidiniai dialogai nuslopinami. Gallwey pasinaudojo pavyzdžiu, prašydamas žmonių sutelkti dėmesį į aukštį, kuriame jie mušė teniso kamuoliuką. Ši veikla pati savaime neturi reikšmės, tačiau paprastas susitelkimas į ją atitraukė vidinį balsą ir leido pajėgiam kūnui perimti valdžią. Asmenys atsipalaidavo ir jų tenisas iškart pagerėjo. Tikroji Gallwey įžvalga buvo ta, kad tai taikoma ne tik tenisui, bet ir tai, kad žmonės paprastai turi savyje atsakymus į savo problemas.
Taigi esminė koučingo dalis yra padėti žmonėms išmokti nutildyti tą vidinį balsą ir leisti savo instinktams arba pasąmonei užvaldyti. Kartais tai reiškia, kad reikia atitraukti dėmesį, o kartais reikia ištirti „blogiausią scenarijų“ ir pašalinti baimę.