Lektuvo bilietai mums padeda nuvykti daug kur itin greitai, o tiems, kurie nevengia keliauti, lektuvo bilietai jau yra tapę kone kasdienybe. Mūsų nebestebina nė paties skrydžio patirtis, nė procedūra, kurią reikalinga atlikti, norint, kad tavo kišenėje gulėtų bilietai į kokią nors pasaulio vietą. Tiesą sakant, net nebūtina, kad egzistuotų kišenė: pakanka išsisaugoti patvirtinimą elektroniniame pašte, o kartais nė to nereikia. Kino teatruose kone kasmet galime pamatyti po filmą apie nelaimes, atsitinkančias lėktuve: lėktuvo katastrofa apskritai yra populiarus vaizdo klipų, romanų bei serialų motyvas. Nepaisant to, lektuvo skrydžio baimę paprastai jaučia tik maži vaikai, ir tai tik dėl to, jog jiems skrendant užkrenta ausys. Kaip patirtis, kadaise atrodžiusi tokia neįprasta, galėjo tapti tokia kasdiene, beveik nereflektuojama?
Noras skristi lydėjo žmoniją nuo pat civilizacijų pradžios. Matydami paukščius, laisvai sklendžiančius padebesyse žmonės tikriausiai svajojo patirti tą patį: atsiplėšti toli nuo žemės, gebėti žvilgsniu aprėpti didelius plotus. Ne tik žvilgsniu: spartus paukščių skridimas galėjo įkvėpti mintį apie greitą ir daug pastangų nereikalaujantį judėjimą. Ką jau ten mūsų trumpos ir greitai nuvargstančios kojos!.. Pirmieji bandymai sukonstruoti kažką panašaus į lėktuvo sparnais sklendžiantį aparatą žmonijai kėlė didelį entuziazmą. Konstruoti juos sugebėjo nedaugelis, o išmėginti drįso irgi tik keletas: tuomet atrodė, kad žmogui skirta vaikščioti, o ne skraidyti, ir bet koks bandymas suardyti tokią “pasaulio tvarką” gali atvesti prie nelaimės.
Net ir tada, kai lėktuvai tapo gaminami masiškai, o lektuvo bilietai jau buvo tapę nesunkiai įsigyjamu dalyku, skrydžio nostalgija nesiliovė kamuoti. Animaciniuose filmukuose, kuriuose veiksmas vyksta ateityje, vaikai skraido ant riedlenčių, o suaugusieji grįžta į Televizijos bokšto formos namus skraidančiu automobiliu. Realiame pasaulyje skrydžiai dar nebuvo taip lengvai įperkamas dalykas, o lektuvo bilietai Amerika buvo kone prabangos prekė, dalykas, kurį gali sau leisti tikrai ne kas pora mėnesių, o greičiau jau vienaženklį skaičių kartų per gyvenimą.
Dabar, kai lėktuvo bilietai tapo norma, jie nebe taip tvirtai siejami su ateitimi. Kartais netgi priešingai: spėjama, kad ateityje, atsiradus didesniam poreikiui taupyti kurą (kurio lėktuvai suryja į valias), bilietai į lėktuvą vėl bus tik turtuolių privilegija. Šiurpu darosi pagalvojus, kad kada nors teks priprasti prie „sumažėjusio“ pasaulio. Išvykti studijuoti į užsienį tuomet būtų išties rimtas apsisprendimas, be galimybės sugrįžti vasarai, Kalėdoms, močiutės jubiliejui ir „šiaip“. Su daugybe draugų dabar palaikome ryšį elektroniniu paštu, tačiau dažnai ryšiui išsaugoti reikalingi susitikimai bent porą sykių į metus. Jei lektuvo bilietai pasidarys prabangos prekė, teks pamiršti tokius nuotolinius santykius, o „vasaros romanai“ turės itin nedaug galimybių tęstis, nebent vienas iš dalyvių nuspręstų visam laikui atvykti gyventi pas kitą, o tai keltų dar daugiau papildomų problemų.
Taigi dabar gyvename skrydžių industrijos aukso amžiuje. Dėl mūsų dėmesio (ir pinigų) nuolat konkuruoja įvairios aviakompanijos: airBaltic Ryanair, Wizzair ir kitos. Norėdamos pritraukti daugiau klientų jos mažina kainas ir mes galime įsigyti pigus lektuvo bilietai is Kauno į kitus Europos miestus, o iš šių keliauti dar toliau, per mažą laiko tarpą pamatyti tiek pasaulio, kiek mūsų seneliai nė sapnuoti nesapnavo. Kelionė apskritai nebėra tokia fundamentali patirtis, jos net nebūtina gerai suplanuoti: galima įsigyti lektuvo bilietai paskutines minutes ir ilgai nesvarsčius išvykti savaitgaliui. Tolimos šalys pasidarė artimos ir lektuvo bilietai i Vokietija leidžia nuvykti ten taip pat, kaip užeiname pas kaimyną pasisveikinti. Verta naudotis šiomis „aukso amžiaus“ gėrybėmis, tačiau kartais galima susimąstyti: įdomu, kiek ilgai pasaulis išliks sumažėjęs?..